mirti

mirti
mir̃ti, mìršta (mìra Zt), mìrė intr. K; SD101,380, R 1. netekti gyvybės, nustoti gyventi: Aš nenoriu mirti, nei žemelėj pūti, – aš gyventi trokštu su tavim drauge S.Nėr. Mirė žmonys, it lapas rudenį krito M.Valanč. Sunku mirti be vilties, savo gyvenimo tikslo nepasiekus J.Bil. Kad neleisi tą dukrelę, tai aš mirsiu šiuos meteliuos Čb. Aš mirštu be vaikų BB1Moz15,1. Dar nèmirė, dar gyslos dreba kakle J. Senelė gyniojos nemirsianti J.Jabl. Karmušė[je] mirsiu ir būsiu minėjamas kaip tikras kareivis StnD25(pastaba). Taip gražus tas Nemunas, kad ir mirti jame būtų smagu V.Kudir. Kam nemir̃tina, tas nemir̃s Trs. Jis visiškai nežinojo, kad dėdė jau miręs Jnšk. Ligonis jau buvo miręs, kai mes nuėjom J.Jabl. Visi suprato ją mir̃siančią Sv. Motyna mìrusyt po Kalėdų Lkv. Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumirštie brš. Ans mirte numiręs jau Krtn. Mirusysis tuojau kėlės ir sakė anam BM251. Mìrė šimto dešimts metų Plm. Geriau būtų, kad mirtáu Rud. Jau, rodos, kad ir šiandie mir̃čia Mrj. Kad jis mirdamas mirtų arba gydamas gytų Pg. Kur anas tau mirs: jo da ir su kūle neužmuši (dar stiprus) Ds. Nebereiks kitą kartą mir̃ti (sako mirusiajam abejingas) Ėr. Ar dabar mir̃t, ar kitąsyk, tai ko čia skubėt Klvr. Kai užmuša, mir̃t nereik Dkš. Mirsi, o darbų vis nepabaigsi Švnč. Svietelis mir̃s kap musios Arm. Jis pats dvesiojo badu kone bemirdams K.Donel1. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon virę A.Baran. Ne liga jį, vaikeli, į kapus nuvarė: jis senatve mirė tenai J.Jabl. Senumu mirė Ėr. Vaikas kaklu mirė . Tas mokytojas iš kojos mirė Ėr. Žvirblis čirškia žiemą: mirsiù, mirsiù Ad. Gyvuliai nemiršta, jie gaišta LTR(). Bet jei bitinas miršta, tai visa jo šeimyna išgaišta S.Dauk. Bitės mìršta, jei maisto neturi Drsk. Miršta jaunas ... ir senas 426. Kentė nesuskaitomus apikalbius ... net ik mirštąs DP534. Tačiau visiemus bus mirti BPII409. Jūs iš jo nevalgykiat, nei jo dasilytėkiat, jeib numirtumbit BB1Moz3,3. ^ Da kojos šiltos, da nemirsì Ds. Jei nebūtų miręs, būt gyvenęs LTR(Rm). Verk[ia] kai motinos mirusios NžR. Visokius darbus reikia mokėt, ale mir̃t nereikia mokėt Skr. Jaunas galia mirti, senas tura Šlu. Jei mir̃si, nėkas neatpirks, jei nemir̃si – nėkas neprispirs Krš. Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas, tai ženykis LTR(Mrj). Apie mirusį arba gera kalbėk, arba viską nutylėk KrvP(Švnč). Žmogus ir miršta, ir mokos Krok. Tas jau yr miręs ir uodegą išniręs Sim. Kaip mirei, teip mirei, bile gyvas parėjai Pns. Be tvarkos gyvensi, be laiko mir̃si Skr. Jis kad ir mir̃tų šnapse (įpratęs gerti netveria negirtavęs) Gs. Velyčiaus miręs, nekaip gyvas buvęs B. Miręs kad ir veiza, nėko nemato VP29. Rygo[je] gyventi (dėl gero pelno), Vilniu[je] mir̃ti (dėl daugelio bažnyčių) Ėr. A žmona mirė, a pirtis sudegė (tas pats) Bsg. Tėvas miršta – stogai nuplyšta, motina miršta – vaikai išsklysta PPr158. Mirė meška, mesk ir dūdas Ll, Ar. Žiūrėsiu, nuo ko mir̃si (sakoma nenorint tyčia kam ko duoti) Dkš. Mirk ir atsikelk (ką nori daryk), bet medę išvežti gausi Šts. Kad ir mirsiu (jokiu būdu, niekaip), nedovanosiu NžR, Sln. Mirsiu – neužmiršiu Sln. Negal beįpūsti, jei nori – mirk Krtn. Į susirinkimą – mir̃k (daryk ką nori) neateina tėvas Trk. O kelties ir eiti nora mirdamà (labai, be galo) Trk. Tas vargonykas mìręs (tikras, nuostabus) daininykas Drs.
mirštančiaĩ adv. labai: Mirštančiaĩ reik piningų Šts.
mirtinaĩ adv.: Numirė mirtinaĩ tie razbaininkai [iš baimės] Plng. Tu viens žinai, kada užmigsu mirtinai (mirsiu), kada į duobę žengsu PG. | refl.: Mir̃tų ne vienas, ale mìrštasi ne taip greit Grš. A taip, a taip mir̃sias – ko čia kentėti nerūkius Krš.
2. būti prie mirties, merdėti: Ka kokį gyvolį pjauna, nereik gailėties – ilgai mìršta Vkš. Riūkia mir̃damas vyras, t. y. mìrštantis J. Mirštantį išvežė anksti rytą, ėmus dienoti P.Cvir. Mirštantysis pabučiavo mano motinai ranką, pasišaukė savo verkiančią žmoną ir skubėdamas pradėjo sakyti jai, kam esąs skolingas jis, kas – jam A.Vien. Jau Juras bemiršta JV327. Tokie blynai mirštančiam galima valgyt (labai gardūs), o tu nevalgai Trgn. Paėmė žvirblelį jau mirštantį KlvD151. | Daržely gėlės paskutinės jau miršta prieglobsty šalnos K.Bink. Miršta javas pradalgėse sp. 3. būti ištiktam epilepsijos priepuolio, netekti sąmonės, alpti, apmirti: Nuomariu miršta Gs. Mìrė, mìrė (sirgo nuomariu) kokius metus, ale po tam párejo Krš. Pasiutus senoji buvo: jeigu jai kas nors nepatiko, tai ji rėkė, gulė, mìrė Skr. 4. netekti jautrumo, tirpti: Per tus šalčius nebgalėjo karvių pamilžti, rankos mìršta Užv. 5. prk. nustoti egzistuoti, pranykti: Sukurtas vaizdingas posakis jau nebemiršta B.Sruog. Žodžiai mirė jai ant lūpų . Jeigu ir taip, vis tiek jis mano širdyje jau miręs (man neberūpi, manęs nejaudina) . | Griekui miręs, gyvas išliksi RD195. Nusidėjimui mirėme DP577.pamažu nykti, irti: Valstybė ne panaikinama, ji miršta . Mes gyvename tokį laikotarpį, kai, mums matant, miršta senasis pasaulis (sov.) sp. Imperialistinis kapitalizmas yra mirštantis kapitalizmas (sov.) . 6. prk. dingti, žūti: Vos tik atėjo kareiviai, tuojau mirė skustuvas, o toks buvo geras! Vv. Padavė piningus – tie jau mìrę (bus praleisti, išeikvoti) Krš. 7. prk. būti labai apimtam stipraus noro, jausmo, pojūčio, netverti: Mìršta saldimo, o paskiau kirminai sukilna Krš. Ana vaiką pamatė – mìršta. Jau, sakau, musint, apsikrausi lig jauna vaikais Eig. Aš mìrštu žemėn (iš juoko), kaip ans pradeda kalbėt Plng. Net miršta iš piktybos Rod. Gal ne vieno motušėlė keikia dalią karčią! Keikia dalią – skausmu miršta, apkabinus marčią B.Sruog. Baduoju labai, badu mirštu SD59. Troškuliu mirti CII657. Visi mirė juokais, pamatę tą mergą vyru apsirengus Alk. Nors mir̃k juokais Ds. Mir̃k juoku su tais vaikais Kn. Kai Gervazas juką virė, kas pamatė, juoku mirė Tršk. Visi mìrė iš juoko Al. Jis moka prikrėsti juokų, nors ir mirk besijuokdamas .
◊ dėl skatìko (ant ceñto) mir̃ti būti labai šykščiam: Dėl skatìko jis mìršta – per šalį iš jo nieko negausi Jnšk. Jis ant cento miršta Jnšk.
\ mirti; apmirti; atmirti; įmirti; išmirti; paišmirti; numirti; panumirti; pamirti; papamirti; permirti; primirti; užmirti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • Mırtı — or Myrty may refer to: Mırtı, Agsu, Azerbaijan Mırtı, Goychay, Azerbaijan This disambiguation page lists articles about distinct geographical locations with the same name. If an internal link led yo …   Wikipedia

  • Mırtı, Goychay — Mırtı   Municipality   …   Wikipedia

  • Mırtı, Agsu — Coordinates: 40°35′46″N 48°28′58″E / 40.59611°N 48.48278°E / 40.59611; 48.48278 …   Wikipedia

  • mirti — mir̃ti vksm. Mir̃ti nuo ligõs, nuo žaizdų̃, iš bãdo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Borgo dei Mirti — (Санта Тереза ​​Галлура,Италия) Категория отеля: Адрес: Via Nazionale , 07028 Санта …   Каталог отелей

  • I Mirti di Porto Pozzo — (Porto Pozzo,Италия) Категория отеля: Адрес: Via Aldo Moro, 07028 Porto Pozz …   Каталог отелей

  • Residence I Mirti Bianchi — (Санта Тереза ​​Галлура,Италия) Категория отеля: Адрес: Via Tibula, 07028 С …   Каталог отелей

  • mirtis — mirtìs sf. (4) [K], Grv; N gyvybės nutrūkimas: Mirtis atėjo tiems, kur mirtį sėjo S.Nėr. Kam lengva mirtìs, o kitas sunkiai miršta Šd. Ūma mirčià mirė Gs. Ir aplenks mane mirtis, ir kulka nelies S.Nėr. Tas užmokestis tetai pikčiau kaip mirtis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mirtingas — mirtìngas, a adj. (1); DP199 1. turintis mirti, mirštamas: Žmogus mirtingąjį savo kūną žuvimis ir paukščiais maitina J.Jabl. Visi žmonės mirtingi rš. Iš kur atėjau čion į tą mirtingąjį gyvenimą brš. 2. žr. 1 mirtinis 1: Mirtinga liga rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mirtingas — mirti̇̀ngas, mirti̇̀nga bdv. Žmogus mirti̇̀ngas, jo darbai nemirti̇̀ngi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”